Kiekviena gyvenimo permaina, nesvarbu, ar ji būtų teigiama, ar neigiama, atneša tam tikrą chaosą į mūsų gyvenimą. Viena vertus, susiklosčiusios ekstremalios situacijos skatina žmogų tobulėti, judėti į priekį, tačiau, iš kitos pusės žvelgiant, dingsta ramybė ir užtikrintumas dėl tolimesnių įvykių eigos. Tad žmonės, priklausomai nuo charakterio ypatybių, permainas gali vertinti kaip gyvenimo variklį arba visomis išgalėmis pastarosioms priešintis. Tačiau kaip bebūtų, dalis jų įvyksta netikėtai ir nėra niekaip priklausomos nuo mūsų valios. Norint išvengti su permainomis siejamo diskomforto, reikia pradėti iš anksto mokytis tinkamos adaptacijos.

Pravartu pasinaudoti keliais patarimais.

Adekvatus pokyčių vertinimas.

Nors pats pokytis gali įvykti žaibiškai (artimojo netektis, persikėlimas į naują gyvenamąjį vietą ar kitas darbas), reikėtų suvokti, jog po kaitos fakto seka adaptacija, kurios trukmę lemia situacijos sudėtingumas bei žmogaus charakterio ypatybės. Pokyčiai tampa nebe tokie baisūs, kai suvokiama, jog prisitaikymas ateina su laiku.

Pageidaujamos pabaigos kūrimas.

Psichologai teigia, jog tam tikras gyvenimo etapas žmogaus pasąmonėje prisimenamas priklausomai nuo paskutinių patirtų emocijų. Jei įmanoma, reikia stengtis susikurti laikotarpio pabaigą pagal pageidaujamą scenarijų. Tai pritaikoma įvairiose situacijose – keičiant darbą, ištekant ar nutraukiant santykius, išleidžiant paskutinį vaiką iš namų ir panašiai.

Pasinaudojimas prieinama pagalba.

Dažniausiai mus baugina tai, su kuo dar nesame susidūrę. Ruošiantis ar jau įvykus pokyčiui, turime nedvejodami pasinaudoti visa galima pagalba – atitinkama literatūra, žmonių sėkmės istorijomis savitarpio pagalbos grupėmis, įvairiais seminarais ir panašiai. Žinojimas, jog su tam tikra situacija susidūrė kažkas kitas ir sėkmingai išsprendė iškilusias problemas, padeda susikoncentruoti ir susidėlioti veiksmų planą.

Negatyvių minčių vengimas.

Viskas vyksta mūsų pačių galvose: teigiamos mintys skatina judėti pirmyn, o neigiamos – žlugdo. Gebėti užgniaužti pastarąsias – būtinas, tačiau sudėtingas, valios reikalaujantis procesas.

Savo emocijų priėmimas.

Natūralu, jog pokyčius lydi skirtingos, viena kitą keičiančios emocijos – džiaugsmas, nusivylimas, liūdesys ir panašiai. Reikia išmokti su jomis susitaikyti, analizuoti, o ne bandyti kaupti savyje – tai tik sukeltų papildomą stresą bei nerimą.

Baimė, jog nemokėsime susitvarkyti su užlupusiais pokyčiais, neturėtų būti stabdis, trukdantis gyvenimo dinamiškumui. Su pokyčiais susitvarkyti galima išmokti, tereikia skirti tam laiko.